Piliakalniai

Spausdinti

Priešistorei pažinti reikšmingiausiais yra archeologijos paveldas - seniausiai žinoma ir turbūt gausiausia paveldo rūšis. Kelmės rajone 20 piliakalnių: Burbaičių, Kubilių, Pagryžuvio, Gudelių, Plūsčių, Galinių, Papilių ir kt. Piliakalniai pasižymi įvairove: dydžiu, aukščiu, forma ir įtvirtinimais.

 

Kubilių piliakalnis

Kubilių piliakalnis - didžiausias rajone. Jo plotas apie 16675 kv.m. Piliakalnis dar vadinamas Birutės kalnu. Kubilių piliakalnis datuojamas I tūkst.-II tūkst. pradžia, įrengtas kranto kyšulyje, Dubysos kairiajame ir Gryžuvos dešiniajame krantuose, ties upių santaka. Piliakalnis dar minimas ir Papušynio vardu. Jis įrengtas atskiroje didelėje kalvoje, bevardžio upelio krante. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 120×87 m dydžio, iki 3 m aukštesnėmis pietine ir vakarine dalimis. Šlaitai statūs, 8-20 m aukščio, tik šiaurės vakarinis šlaitas nuolaidus, vos 2 m aukščio. Kubilių piliakalnis yra didžiausias Kelmės rajone, vienok, jo likimas nepagailėjo: apardytas arimų, apaugęs apsodintomis eglėmis ir pušimis, šiaurės rytinės aikštelės dalis dirvonuoja.


Bridvaišio piliakalnis

Bridvaišio piliakalnis įrengtas žemaičių genčių žemėse, šiauriniame Bridvaišio ežero krante esančioje kalvoje – buvusioje ežero saloje. Datuojamas I tūkst. Šlaitai vidutinio statumo, 1,5-¬6 m aukščio, aikštelė keturkampė, 25×18 m dydžio. Padavimai mena, kad piliakalnyje esą mūro rūsiai ir juose paslėptas lobis, kad nuo pakrantės į ežero salą veda kūlgrinda. Kiti porina, kad slaptais požemio takais piliakalnis susisiekia su bažnyčios požemiais.


Burbaičių piliakalnis

Piliakalnis stūkso prie Burbaičių kaimo, dešiniajame Kražantės krante, ties santaka su bevardžiu upeliu. Piliakalnis yra sudėtingos konfigūracijos, elipsės formos, net 24 m aukščio, 120 m ilgio ir 80 m pločio. Piliakalnio viršuje yra beveik apskrita 18 m skersmens aikštelė, ją iš rytų ir pietų juosia pylimas, kurio aukštis nuo aikštelės 9,5 m, iš išorės – 10 m. Piliakalnį 1903 m. žvalgė L. Kšivickis, vėliau (1967 m.) žvalgomuosius archeologinius tyrimus jame atliko Lietuvos istorijos instituto darbuotojai. Aikštelės kultūriniame sluoksnyje rasta lipdytos lygiu ir grublėtu paviršiumi keramikos (radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje).
Pasak padavimo, Burbaičių piliakalnį senovėje supylęs milžinas: kartą per kraštą ėjęs neregėto didumo milžinas, pavargęs ir atsisėdęs pailsėti ant aukšto Kražantės kranto. Po to nusiavęs klumpę kaip kokį laivą, išpylęs prisisėmusią žemę ir iš jos pasidariusi kalva, kuri dabar vadinama Piliuku.