Kiti gamtos objektai

Spausdinti

Svilės šaltiniai

Netoli Šaukėnų, trykštantys 1,8 ha plote Svilės šaltiniai yra didžiausi Lietuvoje. Čia iš žemės veržiasi per šimtą šaltinio akių, iš kurių išteka maždaug 350metrų ilgio šaltavandenis Svilės upelis. Svilės šaltiniai taip pat vadinami stebuklingais, žmonės jų vandenį dažnai naudoja ne tik maistui gaminti, bet ir įvairioms ligoms gydyti.

Medžiokalnis

Pasak legenfų senovėje Medžiokalnyje buvo alkakalnis, augo šventas ąžuolas, iš po kurio šaknų truško šventas vanduo, netoli jo kūrenosi šventoji ugnis ir stovėjo deivės medeinės statula. į medžiokalnį veda mediniai laipai, nuo kurio galima pamatyti Kražių apylinkių vaizdus.

Kriaučiaus akmuo

Kriaučiaus akmuo guli plyname ariamame lauke, prie Kražių-Jauniškės kelio, beveik ant aptakios 157 m aukščio kalvos viršaus. Šis riedulys yra trečias pagal dydį Lietuvoje. Gamtos paminklu paskelbtas 1990 m. Riedulio ilgis - 7,84 m, plotis - 7,65 m, aukštis - virš 4 m, didžiausia horizontali apimtis - 23,2 m.

Šis riedulys (tiksliau virš žemės paviršiaus prasikišusi nedidelė viršutinė jo dalis) vietos gyventojams buvo senai žinoma. Tačiau tik 1974 m. čia dirbę melioratoriai pirmąkart buldozeriu prastumdė žemę ir plačiau atidengė riedulio nugarą. 1985 m. akmuo dar labiau buvo atkastas, užsimota jį žūtbūt iškelti į paviršių, paskelbti gamtos paminklu, padaryti prieinamu lankytojams. Keletą metų niekaip nepavyko iš vietos pajudinti apie 600 tonų sveriančio riedulio. 1989 m., panaudojus iš Mažeikių naftos gamyklos pasiskolintus skriemulių blokus su rankos storumo lynais ir dviem į žemę įkasamais inkarais, pavyko riedulį ištempti į paviršių ir nuvilkti iki artimiausios Vileikių kaimo kalvelės.

Sklepkalnis

Senojo politinio-administracinio centro kulto vieta, priklausanti kovų su kryžiuočiais ir kalavijuočiais laikotarpiu. Alkakalnis, dėl jame įrengto Sakelių šeimos kolumbariumo yra žinomas Sklepkalnio vardu yra stačiašlaitėje Gludo ežero pakrantės kalvoje, nuo kuriuos atsiveria įstabi apylinkių panorama. Sklepkalnį rasite Pavandenės k., Užvenčio sen.

Storoji Tytuvėnų pušis

Pušies amžius siekia apytikriai 300 metų. Įspūdingi jos matmenys: kamieno skersmuo 1,06 m, apimtis 3,30 m, aukštis 26 m. Ši pušis tik dalelė senojo Tytuvėnų šilo, kuriame auga dar ne vienas garbingo amžiaus medis, menantis senus, istorinius laikus. Medis auga šalia rajonio kelio Tytuvėnai-Pakapė-Šiauliai.

Švento Martyno pušis

Užvenčio girininkijoje, Plikšilio miške, privačioje valdoje auganti Martyno pušis - nuo 1987 m. valstybės saugomas gamtos paveldo objektas. Ji miške pati aukščiausia, storiausia ir seniausia. Kamieno apimtis siekia 3,2 m, aukštis - 16 m. Vieta, kurioje auga pušis, nuo seno laikoma šventa. Legenda pasakoja apie prieš daug metų stebuklingai praregėjusį akląjį, vardu Martynas, kurio negalią išgydė šio medžio žievė. Apie tai sužinojęs klebonas ir medį pašventinęs. Nuo to laiko aplankyti pušies atvykstantys žmonės aplink kamieną kabina įvairius šventųjų atvaizdus ir kryželius, o pušis vadinama šio žmogaus vardu.

Pustlaukio duobė

Pustlaukio duobė - gilus lašo formos duburys, kurį vėlyvajame ledynmetyje išrausė nuo ledyno pakraščio stačiai krintantis ir sūkuriuotas vandens srautas. Duburyje užsilikęs ledo luistas reljefo formą dar labiau paryškino, o ištirpęs, pavirto gana giliu ežerėliu. Palyginti neseniai šis vandens telkinys virto pelke, dar yra likę keletas nedidelių akivarų. Vandens sluoksnis po augaline aukštapelkės danga - nuo 4 iki 6 metrų.