Pasunkėjus ekonominei situacijai, nemažai darbą praradusių žmonių tikisi įsidarbinti kitose Europos Sąjungos šalyse. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija perspėja, kad reikia atidžiai rinktis įdarbinimo tarpininką, kad netektų nukentėti nuo nesąžiningų verteivų, būtinai skaityti pasirašomas paslaugų ir darbo sutartis, žinoti, kuo jos skiriasi, o kilus klausimams kreiptis į teisininkus ar įdarbinimą kontroliuojančias institucijas.
     Ką turi daryti žmogus, norintis dirbti kitoje ES šalyje?
     Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus Rimanto Kairelio, visų pirma jis gali kreiptis į „Eures“ konsultantus, kurie dirba teritorinėse darbo biržose. „Eures“ – Europos užimtumo tarnyba – yra bendradarbiavimo tinklas, kurio paskirtis – užtikrinti laisvą darbuotojų judėjimą Europos ekonominėje erdvėje. „Konsultantai nemokamai padeda ir pataria asmenims, kurie nori dirbti užsienyje, informuoja apie atitinkamas laisvas darbo vietas ir padeda rašyti prašymus bei gyvenimo aprašymus. Jie naudojasi duomenų baze, kurioje yra informacijos apie gyvenimo ir darbo sąlygas, darbo rinkas, būsto sąlygas, švietimą, pragyvenimo išlaidas, socialinę sritį reglamentuojančius teisės aktus, mokesčių sistemą, mokymosi galimybes, kvalifikacijų pripažinimą visose valstybėse narėse. Taip pat „Eures“ paslaugomis gali naudotis ir darbdaviai, ieškodami darbuotojų svetur.
Norint pasinaudoti „Eures“ konsultanto – patarėjo ar patarėjo padėjėjo paslaugomis – nebūtina būti užsiregistravus Darbo biržoje. Tokie konsultantai dirba ir kitose ES šalyse.“
     Nusprendus kreiptis į privačią įdarbinimo agentūrą, reikia pasitikslinti, kokiai šaliai skirtą licenciją ji turi, ir ar turi ją išvis (SADM tinklalapyje – meniu punktas Paslaugos, Licencijos. Įdarbinimo tarpininkavimo agentūrų, kurios turi licencijas, veiklą  kontroliuoja  Lietuvos  darbo  birža  ir  Valstybinė  darbo inspekcija.  Per 2007-2008 buvo panaikinta 20 licencijų dėl licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimo. Pastebėjęs, kad  agentūra, turinti licenciją, pažeidė licencijuojamos veiklos sąlygas, asmuo turi kreiptis į Lietuvos darbo biržą ir Valstybinę darbo inspekciją. 
     Tai, kad įmonė verčiasi veikla neturėdama licencijos, nustato kitos kontroliuojančios institucijos. Pažymėtina, kad Lietuvos Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta atsakomybė (bauda) už  neteisėtą tarpininkavimą  įdarbinant piliečius užsienyje. Tačiau neretai naudojamasi tuo, kad išvykstantys žmonės nepasirengę ginti savo teisių, nežino jų.
     Daug kas priklauso ir nuo paties įsidarbinančiojo
     R.Kairelis atkreipia dėmesį, kad žmogus ir pats privalo rūpintis apsisaugoti nuo apgaulės atvejų: „Apsisprendus išvykti dirbti į užsienį, reikia  tam rimtai pasirengti, susirinkti informaciją apie konkrečias darbo galimybes pagal turimą darbo patirtį, kvalifikaciją ir kalbos žinias, palyginti pasiūlymų darbo ir apmokėjimo sąlygas, kad nebūtų didelių  neatitikimų ir galimos apgaulės. Verta iš anksto susižinoti, kur svečioje šalyje galima kreiptis dėl darbo pažeidimų, nelaukiant, kol pavyks grįžti į Lietuvą.“
     Daugelyje šalių nelegaliems tarpininkams ar įdarbintojams įstatymai labai griežti, štai Jungtinėje Karalystėje siekiant apsaugoti darbuotojus nuo išnaudojimo  buvo sukurta organizacija – Samdytojų licencijavimo tarnyba – (angl. Gangmasters Licensing Authority – GLA). Licencijavimo sistema apima platų spektrą sektorių: žemės ūkio, komercinės miškininkystės, sodininkystės,  daržininkystės, žuvies perdirbimo, vėžiagyvių rinkimo, pienininkystės ir susijusių produktų perdirbimo bei pakavimo veiklą. Taigi, jei samdytojas suranda (siūlo) darbininkus kuriam nors iš šių sektorių, jis privalo turėti  samdytojo licenciją  (angl. GLA Licence).  Jungtinėje Karalystėje veikla laikoma nusikaltimu, kai ji vykdoma be licencijos ir kai naudojamasi nelicencijuoto darbo jėgos teikėjo paslaugomis. Yra numatyta didžiausia bausmė už veiklą be licencijos – 10 metų įkalinimas ir bauda. Didžiausia bausmė už naudojimąsi nelicencijuoto samdytojo teikiamais darbuotojais ar paslaugomis – 6 mėnesiai  kalėjimo ir 5000 svarų sterlingų bauda. Daugiau informacijos – Samdytojų licencijavimo tarnybos svetainėje.
     Kuo skiriasi paslaugų ir darbo sutartys?
     Su įdarbinimo agentūra asmuo sudaro paslaugų sutartį. Ją būtina atidžiai perskaityti: turi būti nurodyti tos agentūros  įsipareigojimai, teikiamos paslaugos bei ieškančio darbo asmens įsipareigojimai, nesutarimų sprendimo tvarka. Agentūra privalo ieškoti darbo vietos pagal ieškančio darbo asmens pageidavimus ir profesinį pasirengimą. Suradus darbo vietą – užtikrinti visų būtinų  dokumentų, reikalingų asmens įsidarbinimui pagal įdarbinančios šalies teisės aktus, sutvarkymą ir pateikimą asmeniui. Ieškančiam darbo asmeniui turi būti pateiktas darbo pasiūlymas, darbo sutartis, taip pat jis turi būti išsamiai informuotas apie darbo pobūdį, įdarbinimo bei apmokėjimo sąlygas ir terminus, mokesčių bei socialinio draudimo įmokų mokėjimą.
     Licencijos turėtojas atsako už tai, kad visa pateikta informacija yra teisinga ir patikrinta.
     Tarp darbuotojo ir darbdavio pasirašoma darbo sutartis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apmokėjimas už darbą, darbo sąlygos, bandomojo  laikotarpio trukmė, atsakomybė yra darbdavio ir darbuotojo susitarimo reikalas ir šie abiejų pusių  įsipareigojimai turi būti aiškiai aptarti ir išdėstyti darbo sutartyje ir darbo pasiūlyme, bet ne paslaugų sutartyje.
     Ginčai, kylantys dėl darbo sutarties  ir darbo santykių tarp užsienio valstybės darbdavio ir iš Lietuvos dirbančio asmens, sprendžiami tos užsienio valstybės įstatymų  nustatyta tvarka, t.y., agentūra neatsako už įdarbinamo asmens ir darbdavio susitarimus. Jei jie nevykdomi, darbuotojas gali / turi kreiptis į teisėsaugą įprasta tvarka toje šalyje, kur dirba.
     Tarpininkauti įdarbinant asmenis Lietuvoje licencijos nereikalingos, tačiau atidžiai skaityti sudaromas paslaugų ir darbo sutartis, be abejo, privalu.

     Šaltinis: LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

 VIETINĖS UŽIMTUMO INICIATYVOS

Verslininkai, turintys pasiūlymų, kaip plėtoti savo verslą, galintys pateikti naujus produktus ir paslaugas, turi galimybę kasmet dalyvauti Darbo biržos organizuojamoje vietinių užimtumo iniciatyvų projektų atrankoje ir pasinaudoti negrąžinama valstybės finansine parama darbo vietoms kurti.
Vietinių užimtumo iniciatyvų projektai – naujų darbo vietų kūrimo projektai, įgyvendinami aukščiausio nedarbo teritorijose. Šie projektai padeda sutelkti vietos bendruomenės socialinių ekonominių partnerių pastangas didinti atskirų savivaldybių gyventojų grupių užimtumą bei vystyti vietos socialinę ekonominę infrastruktūrą.
Darbdaviai, atitinkantys projekto teikėjams keliamus reikalavimus, paraiškas teikia teritorinėms darbo biržoms.
Paraiškų atranka vyksta dviem etapais. Pirmiausia konkursui pateiktas paraiškas vertina VUI projektų atrankos komisijos prie teritorinių darbo biržų. Galutinį finansuojamų projektų sąrašą sudaro Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų priežiūros komitetas prie Lietuvos darbo biržos.
Darbdaviai, laimėję konkursą, gauna valstybės paramą naujų darbo vietų steigimui.

 PASINAUDOKITE GALIMYBE GAUTI PARAMĄ APLINKOSAUGINIAMS PROJEKTAMS

• Atsisiūskite platesnį aprašymą čia.
  

PASINAUDOKITE ES PARAMA KAIMO TURIZMUI

Netrukus vėl bus galima teikti projektus kaimo turizmo sodyboms kurti ir plėsti. Žemės ūkio ministerija planuoja š.m. pabaigoje pakviesti ūkininkus ir kaimo gyventojus teikti projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“.
Finansuojamos (remiamos) veiklos sritys:
 - kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose;
 - stovyklaviečių kaimo vietovėse įkūrimas ir plėtra (išskyrus miško vietovėse).
Pagal veiklos sritį „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ skiriama paramos suma yra 690 560 Lt.
Pagal veiklos sritį „Stovyklaviečių kaimo vietovėse įkūrimas ir plėtra“ paramos suma yra 138 112 Lt.

Paraiškas teikti ir paramą gauti gali ūkininkai ir kaimo gyventojai. Jiems keliami šie reikalavimai:
1. Pareiškėjai turi būti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus.
2. Turėti įregistruotą žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.
3. Turėti reikiamą kaimo turizmo paslaugų teikimo kvalifikaciją arba įsipareigoja baigti specializuotus mokymo kursus.
4. Turėti verslo liudijimą.

Tinkamų išlaidų kategorijos:

• numatytai veiklai vystyti skirtų pastatų ir (arba) statinių statyba ir rekonstrukcija, įskaitant statybinių medžiagų įsigijimą ir darbus;
• nauja technika, įranga skirta projekto reikmėms (poilsio paslaugų, laisvalaikio ir renginių organizavimas, poilsiautojų maitinimo paslaugos teikimas ir kt.);
• infrastruktūros kūrimas (pakrančių sutvarkymas, poilsio, sporto aikštelių įkūrimas ir kt.);
• informaciniai stendai, turistinių vietų nuorodos;
• interneto svetainės sukūrimas;
• projekto viešinimo išlaidos;
• bendrosios išlaidos, kurios gali sudaryti iki 10% tinkamų finansuoti projekto išlaidų (atlyginimas architektams, inžinieriams ir konsultantams, konsultuojantiems techniniais, ekonominiais ir organizaciniais projekto rengimo ir įgyvendinimo klausimais, taip pat statinio projekto (įskaitant ekspertizę) rengimo išlaidos, projekto techninio tyrimo, patentų ir licencijų įsigijimo išlaidos).
• Finansuojama iki 50% visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

UAB ,,Investicijų strategijos valdymas“ yra Žemės ūkio ministerijos akredituota institucija, teikianti mokymo ir konsultavimo paslaugas projektų rengimo ir administravimo klausimais, todėl paraiškos ir verslo plano parengimo išlaidas bus galima įtraukti į projekto biudžetą ir, projektui gavus finansavimą, šios išlaidos bus kompensuotos iš projekto lėšų.
Jei planuojate pasinaudoti šia parama, reikėtų pradėti rūpintis techninio projekto statyboms/rekonstrukcijai bei verslo plano rengimu, šie darbai trunka keletą mėnesių.

LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007–2013 METŲ PROGRAMOS PRIEMONĖS „KAIMO TURIZMO VEIKLOS SKATINIMAS“ ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS